BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šlepetės, aš ir kinas

“Aš maniau, kad tu mane myli,
Aš maniau, kad tu liksi su manim visam laikui,
Bet laikas ėjo ir praėjo.”

Mano didžioji vasaros meilė jau  prieš pusmetį surado savo lengvabūdę blondinę. Ir, nors gali skaudėti, aš jau nebetikiu, kad meilė gali būti didelė. Ir net niekada nenuspėjamos nuotaikos supermenas, šalia glaudžia rausvaplaukę garbanę.

Tačiau, kai kambaryje šalta, nes teoriškai žiema, susimąstau, kaip čia taip atsitiko?  Ir kodėl nieko jau nebestebina  dar vienas išbrauktas numeris mano užrašų knygelėj? Juk aš - šampano burbuliukai. Spalvoti balionai. Aš aitvaras, laimę nešantis. Stebėjausi nepaliaudama, kur susagsčiau mūsų mažytes laimes, nors ir nepamenu, jų vardų šiandien. Tu sakei - laimės didelės nebūna.

Apsiauni pūkuotas šlepetės, bet nenamai netampa namais. Supranti, kad visada supratai, už ką tave smerkė. Kad tavo tiesos - negražios. O kartais ne visai ir tiesos. Kad kalbi per daug, kai tinka tyla. Ir tyli, kai turėjai kalbėt. Garsiai. Kad balsas vaikiškas, o lūpos per ryškios. Kad įsimyli vėjus vis, o nuo užuovėjų bėgi. Kad bučiuojiesi su nepažįstamuoju, bet pamilti jo vis neprisiruoši.

O tenori rengtis kaip mergina, iš muilo operos, bet būti paprasta kaip turgaus pardavėja, su kuria sveikinasi visi ir stabteli porai minučių prie prekystalio, paplepėti apie viską. Būti ramuma pavasariniams vėjams, o kartais šokiruoti suvalgydama per daug torto, nors tau sako, kad šiandien tai netinka prie tavo nerinių. O aš tenoriu, kad mane pamiltų absoliučiai netobulą, bet darau viską, kad būčiau tokia, kokios jie nori. Galų gale - išmokti nuvilti kitą, vardan to, kad niekada nenuvilčiau savęs.

Ir bėgiojau, kaip bėganti nuotaka. Bet visus tuos kartus, iš tiesų, bėgau nuo savęs. Pažadėjau Tau neberašyt ilgų laiškų. Laiku užgesinti cigaretę. Į kavą įpilti daugiau pieno. Nekomentuoti filmo, kai tau nepatinka. Bet dar keli žodžiai, tik keli. Ir klijuosim markutes.

Aš manau, kad galų gale, mes visada liekame su tais, su kuriais išmokstame būti savimi ir sau tokie patinkame. Mieloji, aš manau, kad tu save jau radai. Na, o aš savęs vis dar ieškau.

(  Laimės :)  )

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Šlepetės, aš ir kinas”

  1.   Metaliukas rašo:

    Gražus įrašas. Malonu buvo skaityti. Mintis daug gilesnė nei pavadinimas žadėjo, tačiau mintys gražios ir labai nuoširdžios.

  2.   Magnolija rašo:

    Labai nuoširdu ir miela skaityti. Pasirodo, kad “Šlepetės, aš ir kinas” yra daug gilesnė mintis nei pasirodė perskaičius pavadinimą :)

  3.   Apie liudesį dainuojanti rašo:

    Ačiū :)

Rašyk komentarą