BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Paskutinę naktį suliję ir peršlapę kojas

Būnu pikta. Ir žiūriu iš aukščiau, su tokia saldžia panieka, į Tave. Pameluoju ir iškart prisipažįstu, apgaunu ir net nebandau pasislėpti, garsiai Tavęs nekenčiu ir labai tyliai man Tavęs vis dar reikia. Bet Tu daug žiauresnis.

Apsimetu visažine, o Tu vis klausi “Kodėl?”. Ir man taip sunku Tau prisipažinti, kad Tu dėl nieko nekaltas, kad kalta tik tai aš. Kad laikaus įsikibus praeities ir dar negebu suprasti, jog užaugom, o Tu vis klausi “Kodėl?”. Nes mielasis anksčiau buvau geresnė ir anksčiau buvo geriau.

Visa perlyta laukiu stotelėj penkiolikto autobuso ir seku kiekvieną vairuotoją, akimis, pralekiantį autostrada. Laikaus įsikibus vienos nakties vasaros romano, nes kažkada šventai tikėjau: “turėsiu vyrą, turtingą, gražų ir gerą”. Nes man taip niekas ir neišdrįso pasakyti, kad iš tiesų gyvensiu taip, kaip gyvenu.

Sėdim skirtinguose lovos kraštuose. Tau tiek nedaug tereikia, dar kelių čierkų ir pameluoti sau, kad iš tiesų nevykelis nesi. O man reikia tiek daug… Tiek daug, kad išgeriu per daug kavos iš ryto, per daug cigarečių surūkau. Per daug ilgai verkiu balkone,kai Tu nematai, per ilgai sėdžiu laiptinėj, prieš paskambindama į duris, per ilgai keliu ragelį ir vis vien niekas nepasikeičia.

Vis dar surandam gražių vietų. Bet Tu neketinai manęs pasiimti, o aš neturėčiau čia būti. Likom po vieną, kaip visas pasaulis mums sakė, bet, Tu žinai, viskas bus gerai.

Nemokėjau  ir jau nebeišmoksiu būti Tavo asmenine saule, kurią nešiotumeis kairėj rudeninės striukės kišenėj. Gaminti kaip Tau patinka, su ne per daug druskos ir ne per mažai citrinos. Kalbėti tik tiek, kad Tau nepabostų klausyti ir per daug neklausinėti, eiti kartu pas Tavo draugus ir neišduoti, kad šiandien mums pagyrios. Ir rengtis palei Tavo nuotaikas jau nebeišmoksiu. Ir nebenoriu išmokti. Atsiprašau.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą