BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Last night, I knew what to say.

Dienose - tas pats  laukimas kažko. Ejo metai, ir sakė, kad nieko neliko iš mūsų. Sugrįžom ten iš kur kadaise ir išėjom. Ir galbūt nuo šiol apsimetam, kad mylim jūrą. Kad dienos mūsų pilnos netikėtų kelionių. Kad mūsų mietse su šia suknele visai nešalta, o svarbiausia, kad gera būti kartu, kažkur anąpus vartelių palikus tas “gyvenimo” meiles ir metus “skausmo”, bet taip gal ir geriau.

Turėjom visas pasaulio dienas, bet atėjus vakarui tu ir vėl nespėjai įsimylėti.

Kalbi apie naujas pradžias ir aš girdžiu jas ateinant. Mano tavo mūsų didieji iššūkiai, su kuriais taip sunkiai susitvarkėm.” Nežinau, kada pamiršau, kaip reikia laukti vasarų, bet pasižadėjau būti arčiau Tavęs ir gal Tu man priminsi. Apkabinsi, kai ne vietoje prapliupsiu ašarom, ir per daug reaguosiu į viską, kas vyksta.  Ir niekada man nepasakysi, kad Ispanija yra toliau nei mes galvojom, daug toliau. Norėčiau būti tu ir neužrakinti visų mūsų posūkių kairėn taip gyliai į širdį. Bet rakinu  ir negaliu pamiršti.

Na, o aš vaidinu namus su žmogumi, kurio kas vakarą nebepažįstu. Pamilstu jo lovą, mokausi sutepti sumuštinius, kaip jam patinka. Ruošiu rytais arbatą, kurios jis negeria. Keista kaip žmogus išmokęs tavę mylėti, pats pamiršta kiap tai reikia daryti. Bet man taip dažnai nutinka.

Mano žmonės kaip ta mūsų vasaros upė, pilna atkmenų. Neužsistovi vietoje, nuolat bėga, mane palikdami. Nieko tokio, visiškai nieko tokio, jei netrūks mano netobulo juoko jų neblaivioj vienatvėj, o savąją aš skandinsiu nebe su jais. Kišenėse prikaupta tiek priekaištų vienas kitam, kiek išmuštų talonėlių ir tolstam skirtingose autobusose. O į atskirus mūsų namus įkyriai braunas pavasariai ir užeina svečiai. Ir jau ne vieni geriam kavą, visai kitokia nei gerdavom anksčiau. Pirmadieniais kepam nepavykusius pyragus, surūkome po paskutinę ir deklamuojam pasenusį eilėraštį, kurio tik pavadinimas kas kart išlieka atminty. Ta proga surūkom po antrą. Daug lija šią vasarą ant mūsų ištiesintų plaukų. Ant ka tik atspausdinto dar kvepiančio CV, ant geltonos mano suknelės, ant visų mūsų “viskas bus gerai”.

Tokiomis dienomis norėčiau pameluoti, kad ir man negaila laiko, kai nesame kartu.

Patiko (1)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Last night, I knew what to say.”

  1.   NatureGirl rašo:

    Geriausia išeiti ir viską pradėti iš naujo. Vėl juoktis. Tik kitam.

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyk komentarą