BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laisvi drugeliai, sudužę papilvėj

Kartais sėdim būry nepažįstamų žmonių ir bandom įrodyti, kad esam stipresni vienas už kitą. Kartais sėdžiu nepažįstamų žmonių būry ir neatpažįstu savęs, nes man niekada to nereikėjo. Nesu nei stipri, nei silpna. Esu laisva ir kai man skauda, tiesiog, išeinu.

Sprunku šįvarkar ir iš Tavęs. Pas kitus “nepažįstamus” žmones, kuriuose ryškiau švyčiu. Su kuriais nesistengiant išeina būti mielai. Kuriuose pamirštu Tave ir neparašau nei vienos žinutės. Ir esu mažytis netikėtumas nuobodžiuose jų namuose. Sėdim kieme ant “slenksčio ąžuolinio”. Geriam šampaną, užmiršę kaip skaudžiai sugėlė uodai ir kad gimėm ne tuo pačiu metu. Užmiršę kaip susipažinom ir kad taip ir nepažinom vieni kitų. Ir ne šalta. Negaila. Neverkiam. Ramiai atsisveikinam, viskas taip kaip ir turėjo būti. Jei bus per sunku, tiesiog, apsikeiskime vietomis: “Tu - kojomis į lauką, o aš- į vidų”.

Jei mane pažinotum ilgiau, pasakytum, kad šiandien aš rečiau juokiuosi be priežasties, viena sau po nosim niuniuoju senas itališkas dainas ir rašau apie meilę, meksikietiškų serialų išgalvotą. Kad ne man atradimai, nes su jais susidoroti nepajėgiu. Jei mane pažinotum ilgiau, pasakytum, kad man jau laikas išeiti ir šypteltum supratęs kokie buvome skirtingi. O aš visada maniau, kad žodis “ate” turi gylesnę prasmę.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą