BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kodėl, kai mano vasara baigias, į jūsų žemę atšliaužia ruduo…?

Pro tobulai juodus plaukus kalasi baltos sruogos. Sako: “Įsižiūrėk atidžiai, kiekviena jų tai - Tu”. O aš traukiu cigaretę po cigaretės, kaip savo paskutines vasaros dienas su Tavimi. Ir nebetiki Tu nei mano grožiu, nei mano jaunyste, nei unikalumu. O ir aš pamečiau save kažkur tarp mūsų išsiskyrimų ir sugrįžimų.

Ačiū, kad esi. Murmu viduj milijoną kartų, taip dalindama savo sielą trupiniais. Atiduodama visus savo Pasaulius į dvi nerūpestingas rankas. Kažkada pati sau žadėjau niekam nesuteikt tokios galios. Kažkada žadėjau, kad niekam nedovanosiu savo sielos. Sakau: “pažadėk, kad daugiau niekada netapsim vienas kito blogąją puse”. Sakai, kad jau nori miego.

Ieškau  alternatyvų Tau. Aprasojusioj žolėj keliaujam basi. “Ar kada nors matei tokį dangų?” murma į ausį. Mačiau. Širdy jį visada nešiojausi su savimi. Parašysiu laišką neegzistuojančiam princui, įdėsiu į tuščią alaus butelį ir įmesiu į jūrą. Nelauksiu atsakymo, jo ir nebus. Ne mums buvo sukurtos pasakos.

Mano mažytis netikėtumas negali pamiršti mūsų liepos.  O aš per daug kartų atsiprašiau, O jis per daug kartų atleido. Bet dar kartą atsiprašau, kad šiąnakt negaliu Tau atsiliepti ir negalėsiu jau niekada.

- Nepažįstu Tavęs.

- Užtenka to, kad aš pažįstu Tave.

- Apibudink mane trimis žodžiais.

- Nutrukus nuo grandinės….

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą