BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip skaudžiau nukristi aš nebežinau

Atleisk, kad niekada neišdrįsiu pasakyti, bet man tai reiškia daug. Reiškia daug, kai nuramini mano isteriją vidury nakties, nuauni batus ir girtą paguldai į lovą.  Kai pusvalandį ieškai mano pamesto auskaro ir sakai, kad niekada man nebeleisi skalbti rūbų rankomis. Reiškia daug, kai per pačias juodžiausias pasaulyje pagyrias, pliaupiant įtūžusiam lietui visas šlapias lydi mane namo. Kai tiesiog mielai nusišypsai ir nuvalai nubėgusi tušą. Kai prašai pas mane užsukti arbatos. Atleisk, kad niekada neleidau. Bet aš tokia. Žinai, man patiko miegoti ant Tavo kelių, kol vežei mane namo ir tvarkei visas mano pasaulio problemas. Rūkyti Tavo balkone. Ir baisiai patiko Tavo kaimynai, tokie jauni, kaip mes prieš kokį dešimt metų. Patiko, kad kai jiems sakiau, jog tarp mūsų nieko nesigaus, tu tiesiog mane pabučiavai. Tu toks.

Niekada nebuvai ir nebūsi mano meile. Ir ačiū Dievui, tai - prakeiksmas, niūresnis už šią dieną. Bet esi mano mažytis liepos netikėtumas, kuris padėjo pamiršti tai, ką pamiršti turėjau seniai. O dėl praeities aš padariau viską, ką galėjau, ir paleidžiu ją rami. Ir tiesą sakant, kai žiūri į mane ir siūlai šiąnakt likti pas Tave, aš siaubingai bijau įsimylėti Tavo butą, Tavo mėgstamiausią kavinę, Tavo draugus, tokius nesuvokiamai atsipalaidavusius, ir Tavo beprotišką juoką. Man jau yra taip nutikę. Todėl nelieku, nepabučiuoju atsisveikindama, nepaskambinu vakare, ryte nesutinku pagulėti dar truputėlį ilgiau. Todėl vos išaušus aš išeinu ir žaidžiu žaidimą, kurį moku geriausiai “Viskas, nuo ko bėgi, Tave vejasi”. Ir aš nenoriu, kad kada nors tai pasikeistų. Bet tu visą laiką šypsaisi lyg nujausdamas, kad kortos netrukus apsivers, ne mano naudai.

Nebe suskaičiuoju kelintą kartą mano telefonas mirksi nuo  skambučio, nelaukto, nemielo. Atsiliepiu, apgirtęs balsas: “tai kada su manimi degtinę gersi?”.  ”Su vynuogėm?” -klausiu.  ”Ir vynuogių bus”. “O ką švęsim?” -nepasiduodu.  ”vienatvę…” sako kažkaip liūdnai “už liūdesį gersim ir vienatvę”.  ”Tai, kad aš jau laiminga, pavėlavai”.

Vėl skambutis. “Nemiegi?”-klausia. “Aš šiąnakt nemiegosiu”. “ Tik nevaikščiok po miestą viena, gerai?”. “Gerai”.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą