BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gruodis, 2016

Be dvylikos minučių dvylika

2016-12-30

Daug raudono vyno šią žiemą. Daug laiko praleisto su tais, su kuriais laiko praleist niekada, regis, neketinai. Daug pasiaukojimų ir daug paukotų kitų. Daug miego, gal net per daug, o sniego mažai. Bet taip buvo ir pernai.

Daug pokalbių pažįstamų, bet svetimų žmonių. Daug pokalbių, kuriuos girdi, bet juose nedalyvauji. Daug žodžių, kurie neišspaudžia jokios minos, bet taip stipriai suspaudžia širdį, kad surukai po dvi.

O aš netapau protingesnė. Ir rūpi man vis dar labiau paverkt dėl meksikietiškai prarastos meilės nei dėl nesutaupytos skalbimo mašinos. Gali sėdėti šalia visas toks suaugęs, ir kalbėti, kad gyvenu lyg šešiolikos, kad pučia vėjai galvoj, kad nemoku dirbti. Ir aš sėdėsiu šalia ir daug dalykų tau pažadėsiu, ir galbūt daug ką darysiu kitaip. Bet ištikrųjų nepasikeisiu. Nes va toks laikas, kai mes jau nesikeičiam. Tad nesmerk manęs labai. Aš noriu tikėt, kad būtent dėl to kažkada mane pabučiavai.

Kad iki šiol tikiu, jog gatvėje dar sutiksiu savo mėlinakį princą. Kad meksikiečių melodramas žiūriu kalba, kurios nesuprantu ir vidury savaitės apsivelku savo puošniausią suknelę su aukštakulnius, o lūpas dažau raudonai. Ir rankomis mosuoju šiek tiek per daug.  Kad štai čia aš - su visom šitom žaizdom, vienatvės šuorais, geiduliais, nesėkmėm ir svajonėm…

Kad ir aš kažkada tave bučiavau butent todėl , kad šiandien tu toks šaltas. Ir kad galbūt Tau vakare ir vėl nebus nuotaikos. Kad daugybė dalykų tau šiandien įdomiau nei aš ir kad mėgsti koketuot su kita, vidury nakties išeiti į klubą.

Todėl linkiu kitus metus sutiksti su tuo, ko šalia nori ištikrųjų, nieko neaukojant. Naujam miesto bare ar senam savo kambary. Keliant šampano taures ar nealkoholinį alų, nieko nesmerkiant, o tiesiog dar vienais metais kartu pasenstant. Saliut!

Todėl linkiu kitais metais nieko nekeisti ir svarbiausia nepasikeisti. Todėl sugrįžtu šiandien į savo kambarį, kuriame nebuvau lygiai metus. Ir pažadu kitais metais nemylėsiu tavęs mažiau, bet ir neaukosiu daugiau savęs.

Rodyk draugams

Arba Tu atėjai ir pasibaigė ji

2016-12-23

Palauk. Pasakyk man, nors taip ir netapom geriausiais draugais, pasakyk man, kieno Kalėdos būsi šiemet? Kam šiemet, mielasis, būsi dižiausiu stebuklu. Pačia brangiausia dovana?

Kai kuriuos griliandos pasensta, sudūla, įplyšta, bet nekieda nesuplyšta ir viska iškenčia kartu, nors atskirai gal būtų geriau, bet tai juk nebūsim mes ar ne?

Ir aš tavo žodžiuose, mintyse, tavo rankose tapau bedarbe, bename elgeta prie tavo namų durų, bet tai juk ne aš ar ne?

Sustokim. Palaukim kol atrasim savo išsigelbėjimus, tokius skirtingus kaip ir mes. Kai vėl įkvėpsim ir nenustosim kvepuot. Kai nustosim ieškoti laimės kituose žmonėse ir pradėsim kurti ją patys. Tada išdrįsim pasirinkti skirtingus kelius.

Visos eglutės nupuoštos blizgučiais, kurie ir ant Tavo veido užsilikę. Atrodo, jau nieko nebenoriu. Ir ne taip svarbu ar busi su manim, kai vanduo į vyną virs. Ir ar sprogstantį dangų stebėsim kartu. Stovi prieš mane, toks manim nesusidomėjęs, ir net lūpų nepraverdamas liepi rinktis tave ar save. Ir gali būti, labai tikiuosi, kad kitais metais aš visada rinksiuosi save.

Ar žinai, kaip vaikystė man pasibaigė? Ir tada atėjai Tu. Arba Tu atėjai ir pasibaigė ji su visais Kalėdų stebuklais.

Rodyk draugams