BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gruodis, 2015

Tik apie tai niekada nerašė,

2015-12-14

kad patys prasmingiausi rytai prasidėjo tą vakarą, kai užmigai ne ten kur norėjai ir surūkei per daug cigarėčių. Kad šalčiausią žiemą, iš visų, pas mus nesninga ir visi mūsų miesto klubai užsidarė tą vakarą, kai pamėgai šokti. Tu tą žiemą papuošei žvaigždėm ir romantika iš savo didžėjaus akių, o dabar per daug vyno ir per mažai pasivaikščiojimų.

kad per šias Kalėdas turėjai puošti dvi eglutes, o nepuošei nei vienos. Kad kalėdinis pyragas prisvilo, o obuolių - nekvepėjo cinamonu kažkodėl. Ir brangiausias dovanas pirkai tiems, kam brangiausias galbūt nesi.

kad kažkodėl aš negeriu rytais kavos tavo namuose ir visada bijojau parašyti pirma. O dabar Tu tyli, rašau aš. Gailėjau Tavęs, kai gyvenai narvelyje papūgos, o dabar gyvenu ten aš. Ir galbūt, jei vieną vakarą mane išvarytum, aš nebesugebėčiau išeiti. Kad, nei Tu, nei aš  nebuvome merginos ant tilto. Ir visi peiliai nepraskrido pro šalį. Kad meilė dažniau verkia nei juokias ir neturi akių spalvos. Kad pabaigų laimingų nebūna… Tik apie tai niekada dar niekas nerašė.

Ir dar nerašė, kad per Kalėdas tikrai pildosi stebuklai, kad ir tokie, kai Tu sugrįžai, o aš išėjau, bet visgi retkarčiais dar prasilenkiam. Ir kad suradau meilę, nors nebuvau sukurta mylėt. Kad sutikom žmonių daug geresnių už mus, ir gal mes tapom gerseni. Kad kitais metais mes sukursim patį ilgiausią pasižadėjimų sąrašą, o gal paliksim viską kaip yra, bet vis tiek dar būsim kartu.

Rodyk draugams

Išpiešiu, aprašysiu ir užrakinsiu

2015-12-01

Norėčiau Tau šįryt padainuoti. Apie tai, kaip atėjo žiema ir nudažė baltai tuos skruostus, kurie ne vietoje ir ne laiku, ir gal per dažnai išrausdavo. Norėčiau Tau bent žinutę parašyti. Bet Tu dar miegi, o aš grįžtu namo.

Šiandien kažkam baigėsi laukimas. Kažkam dar viena dieta ir kažkas, pagaliau, sau atsipjaus didžiausią torto gabalėlį be jokios progos. Kažkam baigėsi gėlių sezonas. Kažkam prasidėjo pukuoti vakarai prie židinio. Atleisk, kad aš šiandien nežinau, kas baigėsi Tau. Bet man niekas nei prasidėjo, nei baigėsi.

Na, sako, kad mūsų gatvė ir šią žiemą bus slidžiausia mieste. Važinėsi senu scenic’u , o aš autobusais. Įbrindus stotelėj į balą greitai išlipsiu, nusišypsosiu ir pamiršiu. Sako, kad man labiau nei bet kurią kitą žiemą reikės storų megztinių ir vilnonių kepurių ir gal kirpsiu plaukus.

Gali būti, kad meilė žmonės daro geresnius tik tai filmuose. Pasisodini ant kelių ir išbučiuoji  visą, nuo kaktos iki pirštų galiukų ir aš imu tikėti, kad viskas, kas buvo iki Tavęs, nebuvo meilė.

O kartais sukeli skandalą dėl išlieto puodelio vandens ir aš tvirtai suspaudus lūpas imu Tavęs nekęsti. Ir visą naktį kuriu planus, kaip nuo Tavęs kada nors pabėgsiu. Ir pati patikiu tuo, kuo netiki niekas aplinkui. O žmonės man šypsosi: “dabar gyveni laimingiausius savo metus”. Ir pasakyčiau aš jiems, kad mano laimės pusę visdar sudaro kita pusė skausmo. Bet, ko gero, jie tai puikiai žino.

O gal tai ir daro mus geresnius?

Rodyk draugams