BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Birželis, 2015

Laisvi drugeliai, sudužę papilvėj

2015-06-29

Kartais sėdim būry nepažįstamų žmonių ir bandom įrodyti, kad esam stipresni vienas už kitą. Kartais sėdžiu nepažįstamų žmonių būry ir neatpažįstu savęs, nes man niekada to nereikėjo. Nesu nei stipri, nei silpna. Esu laisva ir kai man skauda, tiesiog, išeinu.

Sprunku šįvarkar ir iš Tavęs. Pas kitus “nepažįstamus” žmones, kuriuose ryškiau švyčiu. Su kuriais nesistengiant išeina būti mielai. Kuriuose pamirštu Tave ir neparašau nei vienos žinutės. Ir esu mažytis netikėtumas nuobodžiuose jų namuose. Sėdim kieme ant “slenksčio ąžuolinio”. Geriam šampaną, užmiršę kaip skaudžiai sugėlė uodai ir kad gimėm ne tuo pačiu metu. Užmiršę kaip susipažinom ir kad taip ir nepažinom vieni kitų. Ir ne šalta. Negaila. Neverkiam. Ramiai atsisveikinam, viskas taip kaip ir turėjo būti. Jei bus per sunku, tiesiog, apsikeiskime vietomis: “Tu - kojomis į lauką, o aš- į vidų”.

Jei mane pažinotum ilgiau, pasakytum, kad šiandien aš rečiau juokiuosi be priežasties, viena sau po nosim niuniuoju senas itališkas dainas ir rašau apie meilę, meksikietiškų serialų išgalvotą. Kad ne man atradimai, nes su jais susidoroti nepajėgiu. Jei mane pažinotum ilgiau, pasakytum, kad man jau laikas išeiti ir šypteltum supratęs kokie buvome skirtingi. O aš visada maniau, kad žodis “ate” turi gylesnę prasmę.

Rodyk draugams

Žaidžiam meilę?

2015-06-14

Sako, artėja liepa. Sako, kad aš jau neabejinga. Niekam.

Vis dar žavi vėjai, tik laikas bėga kur kas greičiau. Sutinkam žmones ir niekada nebebūnam tokie, kokie buvome prieš tai. Daug vardų užrašų knygelėje, daug telefonų numerių, daug prisiminimų. Šiandien man tai nieko nereiškia. Šiandien aš niekam negaliu kelti ragelio.  Kai Tavęs nėra šalia, žiūriu siaubo filmus su geriausia drauge arba geriam šampaną trise pilkam scenice ir lieka tik “saldžių”, parašytas iš pareigos.

Aš poema, vienatvės ir jaunystės, o Tau patinka populiarūs naktiniai klubai, kuriuose man per erdvu.

Iš tiesų, pakankamai laiko praėjo ir Tu dar nesupranti, kaip blėstu Tavo akyse. Kaip blėsti Tu manosiose. Kokie monotoniški mūsų vakarai, o nieko naujo jau viens iš kito ir nenorim. Vis rečiau žavi Tavo žodžiai, vis rečiau paliečia sielą. O aš kalbu vėjus, ir Tau jau nei juokinga, nei graudu.

- Žaidžiat meilę?-  klausia.

O aš, tiesiog, grįžtu namo. Truputį tuščia. Truputį pavargus. Nepažįstamas merkia akį, kviečia kartu išgerti škotiško viskio, o aš tyliai sakau: “kadanors”. Ant suolelių, kur kažkada skyrėm pasimatymus, dabar pasimato kiti. Sustoju parūkyti, o virš manęs užgęsta saulė. Ir, tiesiog, grįžtu namo, viena.

Rodyk draugams

Prašau, neleisk lengvai paleist

2015-06-04

Man tikrai jau reikia eiti, bet dar pabūnu, minutė po minutės, valanda po valandos. Atėjo vasara. Constanly tired. Bet bandom įrodyti, kad gyvenam, vienas kitam, nors labiau už viską norim, gyventi, vienas kitu.

Vis dar patinka, kai lija. Gali būti, Tavęs, Lietau, vis dar laukiu. Skaudžiai saldu, kai suprantu, kad pas mane niekada negrįši. Skauda, kad kadais taip skaudėjo. Skauda, kad gatvėse dar ieškau Tavo snobiškos eisenos.

Visi dabar aplinkui išgyvena mano laimę ir, regis, ją liečiu tik per jų delnus. Aš užaugau per vieną žiemą ir nebetikiu, kad siela turi dvi dalis. Papasakok man, o dėl ko šiąnakt Tau taip skauda. Papasakok, kai pasiilgsti ne manęs. Papasakok, kai nusivilsi manimi. Aš galiu būti geriausia Tavo draugė. Baltoj menesienoj rūkyt su Tavim, susiglaudus nugarom prie medžio, galiu bučiuotis su Tavim nors visą naktį, bet Tavo siela būti negaliu ir nenoriu. Aš lauksiu, kai Tu man pasakysi: ” Nustok būti tokia blanki, nes prisimenu Tave ryškesne”.

Grįžtu namo paryčiais, o čia kaskart viskas pasikeite. Dabar čia Tavo namai, o aš svetima. Ir taip dalinamės “mūsų” į tavo ir mano. Pasaulis aplinkui mūm ploja: “seniai jau buvo laikas”, o mes pavargome kovoti ir tapome visi.

Vis dar patinka rytai. Vasaros - labiausiai. Ir man nesvarbu, yra kam sakyti “labas rytas” ar ne. Gerti kavą iš puodelio, kuris senesnis už mane. Rūkyti ant palangės, sudėlioti tris gerus dalykus iš naujo. Šviesti. O kai aš nebebūsiu Tavo saule, tu pasakyk man, aš nusidažysiu plaukus ir išeisiu ja būt kažkam kitam.

Rodyk draugams