BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gegužė, 2015

Sena obelis pražydo kiemo gale

2015-05-27

https://www.youtube.com/watch?v=-oOQKYopwJ4

Tau kartais liūdna vakarais, sugriovus visas pasakas, kurias mes kūrėm, kurias kūrei Tu. Nors daug tyli ir nieko man nesakai vis dar, o ir aš esu Tau negailestinga, tokia kaip kadaise Tu man. Ir dabar visalaik nei dienas, nei naktis. Nei esam, nei ne. Galvojam apie save ir nė trupučio toliau.

Seni siaubo filmai atgimsta dideliam ekrane. Ir mums dar kartais išeina juoktis. Svajoji, kad lytų pinigais, o aš norėčiau braškinių ledų. Temsta, bet nešąla ir grįžtam namo ne visai kartu. Apsikeičiam pusėm? Dabar aš kalta, o Tu ne. Tu myli, o aš bėgu pas tą, kas meilės nevertas. Lipdai, o aš ardau, nes nebemiela namuos ir kuriu kitus, su atvirais balkonais, tik vienu veidrodžiu ir mažyte lova. Ir ten Tavęs nėra, o kartais naiviai tikiuos, kad ir manęs nebus.

Gyvenu ne savo gyvenimą. Ir taip kokius tris vienu metu. Ilgiuosi Tavęs ir priprantu. Aš naminė Tavo kanarėlė, man ne šalta tik truputį neramu. Iškrenta perliukai iš ausų ir kaskart palieku gelsvus plaukus ant Tavo šaltų grindų. Kaskart išeinu be minties sugrįžti. Kaskart sugrįžtu. Bet taip niekada Tavęs ir nepažinsiu. Ir tiesą sakant pažinti nenoriu. Lieki svetmas, kad vėliau būtų lengviau išeiti ir vėl. Ir aš be žodžių stebėsiu, kaip tavo akyse sens manosios. Kaip mano dainos pasidarys Tau įkyrios, ir mano žodžiai, ir mano mintys. Nes taip jau nutika. Dažniausiai man taip nutinka. O kol kas pylu savo saulę į tavo tamsius kambarius pro mažus tarpelius.

Už lango kvėpuoja vasaros. Prabėgo trys metai, kaip naktis, ir aš nebesu tikra dėl ko viskas buvo. Nebesaldus miegas rytais savo lovoj ir kava su pienu nebe tokia saldi. Netekom visų draugų, Išmokom būti vienos. Supylėm negyvenamas salas ant berybių vienatvės vandenų. Susitinkam dar kartais ten, tik mūsų piratai skirtingų vardų ir akių spalvų.

Rodyk draugams