BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Birželis, 2014

Ir jau tūkstančiai žingsnių iki Tavęs. Ir seniai netinka raktas

2014-06-16

https://www.youtube.com/watch?v=e5ZCzPaAbUM&hd=1

O būdavo tokios šaltos naktys, ar pameni, kai nebetikėjom, kad ji ateis. Atėjo. Gali būt, kai nebelaukėm. Gal nebeišlaukėm? Tik mano kambary ji svetima. Kažkokia šalta. Kažkokia ori. Visai kaip ir Tu, kai paskutinį kartą mane palydėjai pro duris. Girdėjau, dabar - pas Tave daug lyja.

Lijo ir pas mane. Kai sulūžo skėtis. Kai atradau save iš naujo,  žmonėse, kurie nebuvo mano. Kai sugrįžau pas senuosius, kurie lygi šiol nenuvilti neišmoko.

Lijo ir pas mane, kai palikdavo viena. Kai iškeisdavo į kitus, kaip seną rudą lagaminą pilną laukimo, tiems kurie nebesugrįš. Kaip pilną prisirišimo tiems, kurie išeina. Pilną senų rūbų, kažkada nešusių laimę, bet, deja, nebemadingų šiais metais.

Ir taip lengvai šiais metais išeina žiemos, išeina pavasariai, išeina mados, išeina žmonės. Ir taip lengvai sugrįžta vasaros. Pabąla plaukai, ne iš laimės, keista. Sugrįžta tie patys žmonės, bet ne tie patys jausmai. Keičiasi jų gyvenimai, keisdami manąjį. Aš ne mažytė Tavo princesė, laukianti krištolo bokšte. Mano karūną jau daug kas su žemėm mindė.

Ir man patinka kai lyja. Gali būt, Tavęs vis dar laukiu. Skaudžiai saldu, kai suprantu, kad nesugrįši. Skauda, kad skirtingai mylim. Skauda, kad skirtingai pasiilgstam. Skauda, kai vasarą matom skirtingom spalvom ir lietus mums skirtingu metu lyja. Skauda, bet taip reikėjo, kad užaugtumėm kokie užaugom ir taptumėm, kokie tapsim.

Atleisk man, jei per dažnai verkiu. Atleisk, jei ašaros sūrios.
Aš akmenukais baloje guliu, dėl galimybės, kad tu į mane žiūri.

/

Aš - ori nusišluostau ašaras, aš - žema prie kelių klupiu.
Tu gražiai suplanuoji vasaras ir išbrauki mane su pieštuku.

Rodyk draugams