BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bet šią naktį.

Praėjo šitiek laiko, ir visi laipsniai nusėdo užmaršty. Ir Tu neprisimeni tos dienos.

Praėjo šitiek laiko ir Tavo mergaitė nebelaukia Tavęs ant palangės sujauktuose namuose.

Praėjo gimtadieniai. Praėjo meilės dienos vienišam kambary. Praeis didžiausios metų šventės. Ir pavasaris praeis. Ir aš neparašysiu Tau. Ir aš nebegrįšiu.

Ar iš tikrųjų mums reikėjo tiek kartu bandyti vėl, kad suprastumėm, jog mums nepakeliui? Nepsėjau padėkoti prieš išeinant, o ko gero tau to net nereikėjo, bet ačiū. už skausmą ir meilę, lygiai per puse. Ačiū, kad buvai žmogus išmokęs mane mylėti. Mmylėti Tave man buvo taip paprasta. O dabar sugrįšiu ten, iš kur kadais mane pasiėmei. Nes visos pradžios prasideda čia. Nes viskas čia apie mane ir nieko Tavo absoliučiai čia nėra. Ir mūsų čia nėra.

Ir aš jau nebegyvenu nulytam balkone, čia negyvena ir pavasaris. Aš vėl pamėgsiu kavą su pienu ir cukrum. Atskambinsiu praleistiems skambučiams, nors tai užtruks. Pasimatuosiu juodą plaukų spalvą ir leisiu savo ranką kažkam paliesti intymiau negu norėčiau. Paragausiu alaus iš jo stiklinės ir pabučiuosiu jo skruostą, nors šaltą ir svetimą, bet aš juk saulė. Ir suteiksiu nors ir šimtą galimybių.

Ateis pirmadienis. Ir mes vėl kursim savo istorijas iš naujo. Ir Tavo mergaitė prie saulės susitiks su berniuku, nešinu baltomis rožėmis. Ir aš bandysiu įsimylėti save, o Tu gal mokysies pamilti kitus. Ir lėtai prisminsim, kas buvom prieš tai.

Bet šiąnakt aš noriu dar taurės šampano ir surūkyti dar vieną. Ir aš pažadu Tau, kad būsiu stipri, bet kartais leisiu sau prisiminti pradžią, o ne pabaigas.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą