BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bet pažadu, jei dar po šimtą, tave prisiminti

O Bristolyje šiandien galbūt nesninga ir medžiai, galbūt, vis dar žaliuoja. Ir keistai išgaubtom ir apgautom gatvelėm rieda mažytė pilka mašina. Ar šį pavasarį dar būsi mano?

Renkiesi silpnesnius, na o aš visada įsimylėdavau tuos stipriuosius. Ne dažnai sakiau, kokia tu nuostabi, ir tu man tai sakei ne dažnai, todėl kažkas tai padarė už mus. Atleisk, mieloji, kad nesam iš tų pačių mylimiausių ir kas rytą išbučiuotų. Bet buvo laikas, kai ne tai atrodė svarbiausia.

Šįvakar mūsų mažam kambarėly vėl taurelę kilnoja daugybė žmonių, ir, regis, nelabai aš juos pažįstu, o jie man pasakoja, kaip kiekvienas sūkūrė mano gyvenimo telenovelę. Tikiuosi niekada nesužinosi, kokia vieniša buvau šitam kambary prieš metus. Rodai visiems sidabrinį žiedą ant kairės rankos bevardžio piršto, ir pasakoji istoriją, kaip pripūtus daugybę balionu, priklaupiu prieš Tave ant vieno kelio. Sakai, ją pasakosi ir mūsų vaikams.

O aš nežinau, ar tavo rankos beliečia mano sielą, o gal liečia tik atšalusį kūną. Ir kaip aš staiga iš telenovėlės “pagrindiniosios” tapau ta blogąja, kuri stengiasi išlaikyti Tave bet kokia kaina. Na, o ir tu seniai nebeprimeni “pagrindiniojo”. Savo kurioziškais nuotykiais mane  trauki ir alini vienu metu. Bet aš ne tokia, ir atleisk, galbūt, niekada neišmoksiu visko paversti juokais. Aš tas “vau” efektas, kuris ilgainiui pradeda varginti. Meldžiu kiekvieną naktį, kad išauštu diena, kai nustosiu Tave mylėti, o ji neišaušta.

Bet šiandien aš neleidžiu sau jausti viso to skausmo. Ir šiandien aš neleidžiu sau tyliai nekęsti Tavęs, neleidžiu sau galėti savęs. Šiandien man reikia šypsotis. Galbūt vien dėl to, jog Bristolyje šiandien nesninga. Ir kad ši istorija  ne apie mane, ji - apie mus.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą